« Atgal
2012 11 24
čia vis žadu ir žadu tęsti blogo rašymą, bet tik iš naujo užmetu parašęs vieną įrašą. dabar nieko nežadėsiu, kaip gausis – taip. važiuojam iš praeities, parašysiu šiek tiek metų kelionių.
neturiu didelės patirties plaukiant baidarėm. nelabai ir vandens tvenkinių ar upių pažįstu. šiemet ilguoju savaitgaliu pasinaudojom plaukiant zarasuose. vienintelė kompanija organizuojanti baidares tame rajone siūlė naują maršrutą, kuris naudojamas visai neseniai.
iš map’o neatrodė labai sunku, bet buvo visai kitaip. na kaip čia. nebuvo sunku, bet buvo nuobodu irkluot be galo. varėm pailsėti, bet teko padirbėti.
luodis, luodykštis, asavas, ūpartas (pakeliui sustojus prie ten gyvenančių žmonių lieptelio, išdavė paslaptį, kad vietiniu šis ežeras vadinamas kiškeliu). tarp visų šitų stovinčių vandenų praplaukėm taip pat stovinčiu vandeniu – šventosios upe. maršrutai ganėtinai apaugęs, nedaug plaukiota dar ten. vietom net suabejojom ar čia tikrai kelias, ar mes tiesiog pasiklydom nendrių masyve.
turėjom plaukti ~17km. bet per devynias valandas nuplaukėm gal kokius 7 tik. srovės išvis nebuvo. vienintelė vieta kur vanduo nešė mus, tai buvo paskutiniai kokie 200 metrų. smarkiai susiaurėjo upė, labai sėkli, palei sodybas, ypatingai gražios vietos. ir sugebėjo dar mūsų vienas ekipažų apsiversti. nu bet kas per plaukimas baidarėm, jei niekas nesiverčia.
chebroj buvo ir čiainikų. pirmą kartą plaukiančių. kol jp nuėjo pasitikti pradedančiųjų, kad neapsiverstų, užtruko laiko ir pareikalavo kruopštumo lipant per akmenis. tiek daug dėmesio skirto į vandenį davė vaisių – rado puslitrį degtinės. tai buvo ženklas, kad tikrai čia buvo plaukta.
iki galutinio tikslo ten toli gražu jau buvo, tai stojom prie krioklio. nepamenu jau ir pavadinimo. kieta vieta maudytis. pririštos kelios virvės su mazgais, kad būtų kaip kovot prieš tekantį vandenį. tas vakaras kažkoks ramus buvo. ryškiai ne į gerą. sutemos taip supuolė uodai, kad neįmanoma buvo būti lauke. sulindom miegot.
gal ir gerai, kad vakar nuėjom miegot, o ne ragavom. ankstų rytą kelėmės vežti irklo sesę į visagino stotį. esu buvęs šitose apylinkėse ir žiemą ir vasarą, nuostabios vietos. ta prasme – nuostabios. kelias vingiuotas ir kalnuotas, trobos, ežerai, miškai. yra visko.
prasivažiavom šiek tiek, pasiekėm visaginą. galvojau tūlas kaimas, pasirodo visai tvarkingai čia žmonija egzistuoja. energijos miestas. jaučiasi jo statymo tikslas ir projektavimas. preciziškai išdėstyti daugiabučiai, panašios spalvos. praleidau tokį faktą, kad čia rusų miestas. neradom stoties kuris laikas, sakau paklausiu praeivių. kai tariau lietuvišką žodį, net atsitraukė žmogai, apsidairė ar dar savam mieste. kas čia dabar lietuviškai kalba, čia gi visaginas, что вы здесь задумали? tada jau ir aš pasimečiau. informaciją gavom rusiškai.
stoties vistiek neradom taip greitai. pasirodo ten stotis – paprasta autobusų stotelė. nu ok, imam.
visą savaitgalį buvo idealus oras, nu tikrai, puikus. paliekant stovyklavietę, susidėjus daiktus į mašinas, užtrenkus duris paskutiniam keleiviui pradėjo lyti. šitam reiškiniui sumuščiau rankom. ačiū už orą, man patiko.
« Atgal
« Atgal
2012 08 09
atostogauju prie lietuviškos jūros. retai čia išvis būnu. klaipėdoj esu buvęs tik kartą, trečioj klasėj, gal valandą. nelabai ką pamenu.
šiandien su draugais popietę praleidom uostamiesty. aš esu apakęs koks tai gražus miestas. lygios gatvės, akmenim grįstas senamiestis, gražūs besišypsantys žmonės, labai gražiai apsirengę. fantastiškai graži architektūra, kavinės, parduotuvės. daug mažų parduotuvių, mėgstu tokias.
dailus uostas. labai įdomi mintis su užrašu ‘klaipėda’ iš pastatų. kolkas stovi tik ‘k’ raidė iš dviejų dangoraižių, norėčiau, kad padarytų visą pavadinimą.
labai jaučiasi, kad nedaug gyvnetojų, dauguma gal dar išvykę atostogų. miestas tuščias, eismo nedaug, žmonių taip pat. jausmas lyg užsieny. tik viskas lietuviškai.
nebuvau miegamuosiuose rajonuose, bet uostas ir senamiestas pranoko visus lūkesčius, smarkiai valio.
buvom valgyti sūrio pirštų ‘senamiesty’, sutikom vilniaus ‘klaipėdos senamiesčio’ padavėją ir kito padavėjo brolį dvynį. įdomus jausmas. mus irgi atpažino, tik ne brolis, aišku…
« Atgal
« Atgal
2012 07 04
labadiena, manau pradedu vėl rašyti blogą. po beveik metų petraukos. jeigu rytoj vėl neatsibos. disclaimer: vis dar naudoju nemažai anglicizmo, hateriai galės pahetint komentaruose, ir labai tingiu didžiasias raides naudot, kur jos būtų reikalingos rašant rašinėlį mokykloj. klaidų irgi per daug netaisysių. lai tai būna less official blogas.
nauji dalykai atsiranda dėl dviėjų priežasčių: iš reikalo, arba smalsumo. ieškant parko ar pievos vilniuje suveikė abu faktoriai.
vilnius turi labai gražių ir ramių vietų poilsiui gamtoj. sekmadienį vyko vilniaus miesto dviračių turas 2012, prieš dvi savaites ruošemės jam ir važiavom būtent tą trasą. nors dalyvaut negalėjau (apie tai kitam įraše), bet trasą pramynėm visą. tiksliau antrą ratą, kuris yra ilgesnis. aš buvau apšalęs kiek daug gražių, ramių ir naturalių vietų yra vilniuje. kiek parkų ir visokių takelių.
vakarais norisi kažkur išlįsti. centras, barai ir terasos atsibodę. ypač geru oru. trakai yra visai neblogai, bet irgi atsibodę ir dar reikia pavažiuot nemažai. sakykim, kad kilometrų nedaug, bet kelis vakarus suvažinėjus pirmyn/atgal gaunasi jau 100km. juos galima išnaudoti kur kas geresniam maršrutui. vingio parkas too much overcrowded. iš šito reikalo išplaukė green zone’ų paieškos. lrytas.lt rašė apie tokias vietas. iš jų atmetėm masovkes like vingio parkas, baltas tiltas ir kita vingio parko pusė – neries pakrantė šalia senojo žvėryno. o jei konkrečiau, tai atsirinkom du spotus: tuskulėnų rimties parką ir markučių parką.
tuskulėnų rimties parkas
kitoj minsko iki pusėj, per gatvę. dažnai pro ten pravažiuoju dviračiu, apačioj eina dviračių takas link verkių. o tas jau parkas turbūt skaitosi teritorija viršuje. ji ten aptverta kažkaip, lyg ir vartai yra, kurie gal net uždaromi. mačiau kameras, mačiau apsauginį vaikščiojantį ir užeinantį į namelį kažkokį (whaaat?). žmonių nedaug, bent jau viršuje, labai tvarkinga viskas, suoliukų daug, pievos ir tvarkingos ir švarios ir žolės pakankamai, nereik ant žemių sėdėt. net ir judri žirmūnų gatvė atitverta siena, per kurią nesigirdi triukšmo ir eismo. smarkiai pliusas, jei tik pasėdėt su draugais. sorry folks, no photos.
markučių parkas
apie šitą jau seniai buvau girdėjęs mitų. gerąja prasme. susiruošėm tik šiandien, nes kažkaip buvo nelabai aišku kaip ten jį rasti. išanalizavau žemėlapį ir nulėkėm šiandien penkiese. atstumas gan toli, įvartinant tai, kad gyvenu visiškai kitam miesto gale. nu bet geriau už trakus. tačiau jau vos privažiavus teritoriją – man patiko. parkingai yra iš kelių pusių, takeliai, kalvos, tvenkinys, koplytėlė kažkokia, pievos, suoliukai. žaidėm futbolą, žaidėm su nauju frisbiu kuris skrendam aštuonis šimtus kilometrų, chebra važinėjosi dviračiais, vedžiojo ir maudė šunis aplink, visiem užteko vietos ir erdvės. ten planuoju mynt su dviračiu pasitreniruoti. iki vietos jau gera gabalas kelio, o dar vietoj neatrasti maršrutai, bet dviratininkų su gerais dviračiais ir aprangom gal penkis mačiau. manau bus ką veikti.
« Atgal
« Atgal
2011 08 20
Originalus BMW 501 1953 m. kalpokas, senukuose pirktas laikrodžio mechanizmas. Pirma buvo atpoliruotas ir tirpintas vaitspirite.
Pradėjus gręžt – sutrupėjo ženkliukas.
Iškritusias detales suklijavau, po rodyklėm nelabai ir matosi.
Sekundžių rodyklė iš sidabrinės/auksinės virsta į black matte.
haters hatin’.
« Atgal
« Atgal
2011 07 19
Pabandžiau kodako bw400cn juostą. ilford xp2 biški gražiau piešia, bet čia irgi gyvent galima. Niekas netvarkyta, necropinta, nereguliuota. Negatyvo scan’as.
« Atgal
« Atgal
2011 06 07
Pradžiai dar biški offtopico. Turėjau tokią mintį uždaryti blogą išvis. Microblogging kills blogging. Bet turbūt dar po biški judėsim. Gaila kažkaip.
Turiu kažkokį fetišą. Labai traukia mažos mašinytės. Vilnius miestas ne toks ir mažas, maži automobiliukai labai praktiška. Pastaruoju metu su susižavėjimu stebiu Toyota IQ. Nu tokios mielos mašinos. Visa galva geresnės už smartus. Čia tas gerumas nebūtinai turi būti logiškai paaiškinamas, nesikabinėkit. Labai simpatiškos, turi gan turtingą komplektaciją (ne bazinę, aišku), nemokamas parkingas Vilniuj, dailių spalvų by default yra. Kiek iš vaizdo supratau, nes pačiam neteko sėdėt, tai gale kažkokie plastmasiniai suolai. Bet who cares, smarto konkurentas, ten išvis 2seateris. Tiesa, girdėjau, kad varikliai ne pyragai.
Dar vienas šio konkurso nugalėtojas yra naujausias VW Polo. Šiandien pirmą kartą gyvai pamačiau, raudoną. Nu pasaka kaip gerai atrodo. Tiek iš priekio, tiek iš galo. Nieko kito nesu nei girdėjęs, nei pats sėdėjęs ar skaitęs. Tiesiog šiandien žiūrėjau net atsisukdamas. Porelė važiavo.
Nežinau kas, kaip ir kodėl, bet atsirado tokia kategorija mašinų, į kurias su malonumu žiūriu, bet sau vairuot nenorėčiau. Nepaaiskinami dalykai :-)
« Atgal
« Atgal
2011 02 28
Aš esu didelis automobilių gerbėjas (a big fan, kaip kitaip pasakyt?), tai nėra mano gyvenimo dalis. Tai yra mano gyvenimas. Studijuoju transporto ekonomiką ir vadybą. Natūralu, kad man įdomu ir gilinuosi į kelių infrastruktūrą, į viešąjį transportą, jo sistemą ir plėtrą, į saugumą kelyje. Kadangi gyvenu Vilniuje, susiduriu su labai opia problema – kamščiais. Skaitau daug autoblog’ų, seku naujienas dienraščiuose ir pasižiūriu auto laidų įrašus iš televizijos. Kurios, beje, patapo žymiai įdomesnės, sveikinu. Čia aš apie Lietuviškas.
Vilnius turi nemažai ilgų gatvių. Ta prasme straight line. Pvz.: Laisvės prospektas nuo Giraitės žiedo iki Jeruzalės, Konstitucijos pr., Antakalnio g. and so on. Šitose gatvėse dideli srautai tiek pirmyn atgal, tiek įsiliejant/išvažiuojant iš jų. Na gal žodis ‘įsiliejant’ netinka, nes įsiliejimas stabdomas šviesoforu. Važiuojant šiomis gatvėmis tenka dažnai stoti prie šviesoforų.
Gudrieji kurmiai yra sugalvoję labai gerą dalyką, kuris puikiai veikia teorijoj – žalieji tuneliai. Tai reiškia, kad važiuojant tam tikru greičiu (greičiausiai maksimaliu leistinu), turėtum papulti į žaliąją zoną ir visada pataikyti ant žalios šviesoforo spalvos. Nors tai nechrena neveikia, bent jau Laisvės pr., ko aš čia bėdavojuos…
Minėjau savo kompetenciją su transportu. Nesu niekur girdėjęs jokios informacijos apie šiuos žaliuosius tunelius. Nors gal ir meluoju, kažkur lyg ir šmėžčioja atminty kažkoks straipsnelis užsiminantis apie tai. Tik negaliu pasakyti, ar tai buvo dienraščio straipsnis, ar blogo įrašas. Kodėl niekas, ypač tie, kurie tai įgyvendino, nepasakoja kaip tai veikia? Kodėl negalima būtų išmokyti miesto vairuotoju naudotis šia sistema? Suprantu, per kamščius čia daug neprireasoninsi, bet sakykim kai srautas teka pakankamu tempu, kai visi stovintys prie šviesoforų sugeba pravažiuot per vieną žalios užsidegimą, o ne du ir daugiau, tai turėtų veikti.
Bandžiau važiuoti ir leistinu greičiu, ir lėčiau ir viršijant greitį, ir įvairiais greičiais, niekaip nepavyko pakliūti į žaliąjį tunelį. Geriausiu atveju – reikia pravažiuot per geltoną. Ar esat ką nors girdėję apie šitą reikalą ne iš pletkų, o per oficialius šaltinius?
« Atgal
Prenumeruoti